Velnių medžiotojas 2: Alibahas
TURINYS:
1. Autoriaus žodis
2. Niekieno dykumos plėšikai
3. Licera
4. Rimtesni darbai nei tas...
5. Atsivertimas
6. Tamsioji pusė
7. Šarlatanas
8. Kupra
9. Smulkmenos
10. Nusiginklavimai
11. Senas naujas priešas
12. Ir vėl burtai
13. Motyvacija
14. Menkos pergalės
15. Iššūkiai
16. Medžioklė
17. Žingsnis
18. Pažadai
19. Peslio dauba
20. Smėlio burtininkas
21. Vandens gyslomis
22. Geležies pragaras
23. Švytėjimas
24. Laikas, kurio nebuvo
25. Svetingumas
26. Tiesus kelias
27. Išsielintieji
28. Dhofas
29. Sriuba
30. Iš pasalų
31. Dhofo dvasios
32. Karas
33. Žudikai ir medžiotojai
34. Mirtys prie altoriaus
Kitos ilgos istorijos:
Žodžiai ir muzika
Kelias namo
Paskutinė Jargono kova
Tyla
Fleitininkas
Akys
Bevandenis
Velnių medžiotojas
Vegos žygdarbis
Saulės daina
Trumpi apsakymai:
Vagnerio chruonikos
Trys dienos Anastazijui
Moteris
Žaidimas
Sukeistieji
Teoriją praktiškai
Gaidžiai ir Ereliai
Laiškas
Traukinys
Apie Iškrypimų Priklausomybę Nuo Aplinkybių
Nelogika
Kaip Aloyzas į šokius ėjo
Apie Būtį, Tikslą ir Visą Kitą
Saulmėnulio ciklas
Žaisk
Evoliucija
Bomba nedievui
Akies kraštelio gyventoja
Originalas
Apreiškimas
Veidrodis
Juodos katytės namai
Kai man perbėgo kelią
Giliame, Tamsiame Urve
Galimybių riba
Menininkas
Nusijuokti iš pasaulio
Nusikaltėlis
Vidurio Lietuvos Tiesa
| |
Autoriaus žodis
2007-12-24 15:04:04
Velnių medžiotojas Edvardas šiuo metu leidžia savo dienas Karalių Žemėse, kur paprastam mirtingajam patekti gana nelengva. Būdamas labai kuklus, savo memuarus užrašinėja tik tada, kai niekas nemato, mat atviruose pokalbiuose labai niekina įprotį raštu pateikinėti savo gyvenimo smulkmenas. Man savo užrašus sutiko parodyti vien dėl to, kad čionykščiai skaitytojai greičiausiai niekada nesusidurs su juo - tiek jo tikrovėje, tiek mūsų. Tad vargu ar jam į akis pasakys, ką apie jį galvoja.
"Jūsų nuomonę, jeigu ji yra pakankamai toli nuo manęs, aš galbūt sugebėčiau pakęsti" - pasakė man Edvardas, skolindamas savo prisiminimais užpildytus papirusus. - "Bet žiūrėkite, jeigu aš išgirsiu kokias nors kalbas už šių sienų - nepatingėsiu sumedžioti jus. Taip pat nepasigailėsiu, jeigu pamesite ar sugadinsite šiuos popierius. Supraskite, esu jau senas, tad šis popierinis šlamštas yra viskas, kas iš manęs liks. Ei, sargybini! Palydėk mano svečią iki išorinių vartų ir įsidėmėk jo veidą, nes šmikis greičiausiai dar sugalvos grįžti..."
Štai taip mes atsisveikinome. Tikiuosi, dar susitiksime.
O kol kas pateikiu pirmuosius vertimus ir nykstu skaitytojui iš akių, palikdamas jį akistatoje su senuoju Edžiu ir jo prisiminimais.
2007. Aurimas G.
|