Trumpi apsakymai:
Vagnerio chruonikos
Trys dienos Anastazijui
Moteris
Žaidimas
Sukeistieji
Teoriją praktiškai
Gaidžiai ir Ereliai
Laiškas
Traukinys
Apie Iškrypimų Priklausomybę Nuo Aplinkybių
Nelogika
Kaip Aloyzas į šokius ėjo
Apie Būtį, Tikslą ir Visą Kitą
Saulmėnulio ciklas
Žaisk
Evoliucija
Bomba nedievui
Akies kraštelio gyventoja
Originalas
Apreiškimas
Veidrodis
Juodos katytės namai
Kai man perbėgo kelią
Giliame, Tamsiame Urve
Galimybių riba
Menininkas
Nusijuokti iš pasaulio
Nusikaltėlis
Vidurio Lietuvos Tiesa
Ilgos istorijos:
Žodžiai ir muzika
Kelias namo
Paskutinė Jargono kova
Velnių medžiotojas 2: Alibahas
Tyla
Fleitininkas
Akys
Bevandenis
Velnių medžiotojas
Vegos žygdarbis
Saulės daina
| |
Apreiškimas
2007-12-18 22:52:41
Kartą, bevaikštant kaimo keliais, man apsireiškė keista žmogysta.
- Tikėk manimi! – Įsakė man. Balsu, kuriame nebuvo vietos abejonėms.
- Atsiprašau?.. – sutrikau.
- Sakau, tikėk manimi!
Apsidairiau. Tuščia aplink – nei bažnyčios, nei šventyklos. Net aukų kalnelio – ir to nėra.
- K...kodėl? – bandau sužinoti priežastis.
- Argi tai ne savaime aišku? – susierzina žmogysta, o paskui vėl ryžtingu balsu rikteli savo įsakymą.
- Jūs dievas? – klausiu toli gražu ne pačiu nuolankiausiu balsu.
- Jeigu taip sakai, - pakraipo galvą keistuolis, - tai ar dabar tikėsi manimi?
- O kas tau iš to? – stebiuosi.
- Nu tu ir žydas... Klausinėji, lyg neaišku būtų. Argi nežinai, kad tikėjimas – didžiausia jėga pasaulyje?
- Ne...
- Dabar žinai! – taria iš aukšto. – Tikėk manimi!
- Man… man reikia į susitikimą, aš jau vėluoju...
- Tikintys nevėluoja! Jie turi visą visatos laiką! Tikėk manimi ir tu niekur nevėluosi!
- Gerai, tiek to. Tikiu. Viso gero...
- Palauk! – sustabdo mane keistai nudžiugęs. – Eime.
- Kur???
- Tikintys seka paskui savo ganytoją, argi neaišku? Eime, atvesime ir kitus į tikėjimą.
- O ar negaliu aš tavimi tikėti iš toliau? – klausiu. – Tarkime, aš būsiu savo namuose, dirbsiu savo darbą ir tikėsiu tikėsiu...
- Eretikas! Taip negalima. Turi sekti paskui mane. Eime, čia netoli...
Tas „netoli“ – tai kalkėmis balintas „kabakas“, nuo kurio degtine smirdi per šimtą žingsnių.
- Čia??? – negaliu patikėti.
- Viduje mūsų laukia dar netikinčios avelės. Jas reikia išganyti ir išvalyti švęstu vandeniu. Bėda ta, kad švęsto vandens šaltinį užspaudęs laiko Petreikis, kad jį kur sutrauktų. Bet mes jį ekskomunikuosime ir pašalinsime. Gana jam ant šaltinio sėdėti ir iš šventos Trejybės tyčiotis. Mes jį į skaistyklą nusiųsime! O tada išsivalysime švęstu vandeniu... Ei, kur eini???
Einu toli, stengdamasis girdėti gamtos garsus ir matyti tik siaurus takus. Taip viskas natūralu ir aišku, kai žmonių nėra...
2007. Aurimas G.
|