|
Straipsniai
| Smegenų plovimas – Žmogiškumas |
Gyvename pinigų laikais. Gana keistas laikotarpis, kur viskas, kas gali būti įvertinta ir parduota, vertinama ir pardavinėjama. Kartą pagalvojau – ar galima įvertinti žmogiškumą?
Štai kad ir ta padavėja geroje kavinėje, kuri šypsosi ir juokiasi iš jūsų pokštų, nors jie galbūt visiškai nejuokingi – jos gera nuotaika garantuoja jos darbo vietą, gerą reputaciją kavinei, o tai reiškia pinigus. Juk už surūgusią išraišką ji gaus pylos, o ir arbatpinigių gali negauti. Susiję dalykai. Kai kuriems to pakanka, kad pasakytų – „aptarnavo žmogiškai“. Kitaip tariant – veidmainiškai? Ar žmogiškumas reiškia tai?
Deja – tai ne šypsena ir ne juokas iš neskoningų pokštų. Žmogiškumas – labai slidi sąvoka. Niekas iš tiesų nežino, kas tai yra.
Elgtis žmogiškai – štai tas žmogiškumas. Sviestas sviestuotas. O kaip elgtis žmogiškai, jeigu planetoje turime 6 – 7 mlrd. snukių, kurių kiekvienas turi unikalų elgesį ir visiškai neaišku, kurį mėgdžioti? Mes juk tokie – linkę ką nors mėgdžioti primatai.
Ar pastebėjote, kad žmogiškumo sąvoka dažnai žygiuoja koja kojon su nesavanaudiškumu? Kažkas kažką sušelpė, padovanojo. Gal net laiku atlyginimą išmokėjo – jis jau „žmogiškas“. Imkime ir patvirtinkime, kad žmogiškumas = nesavanaudiškumui.
Bet vėlgi turime problemą. Šį kartą biologinę. Taip jau padaryta, kad VISI gyvi padarai yra savanaudžiai. Kur matėte, kad šuo užleistų savo maistą katei, kuomet pats dar alkanas? Beje, ar matėte kada, kad elgeta duotų pinigų kokiai nors dviejų vaikų motinai, pritrūkusiai pašalpos už nuomą susimokėti? Aš nemačiau. O jeigu taip yra, tuomet tas elgeta uždirba penkiskart daugiau už ją, o galbūt ir mane.
Jeigu pastebėjote, šiame palyginime dominuoja maistas ir pinigai. Maistas gali būti išreikštas pinigais, tad iš principo galima sakyti, kad visame palyginime dominuoja TIK pinigai. Ką tai reiškia?
Tai reiškia, kad:
1. Nesavanaudiškumas dažniausiai egzistuoja tada, kai yra pakankamai pinigų, garantuojančių maistą ir pastogę.
2. Iš prigimties mes neturime „žmogiškumo“, kadangi biologinė prigimtis reikalauja mus būti savanaudiškais.
Patyrinėkime pirmą punktą. Ten yra didelis klaustukas – VARDAN KO žmogus elgiasi nesavanaudiškai? Tarkime, mūsų žmogiškasis nesavanaudis turi kalną pinigų, du kalnus sumuštinių (badas jam nebegresia) ir stogą virš galvos. Jam šilta ir gera.
Ir jis staiga sugalvoja padovanoti sumuštinį pirmam pasitaikiusiam alkanam žmogeliui.
Kodėl?
Pirmas dalykas, kuris ateina į galvą įsivaizdavus save jo vietoje – kad už gerą darbą padėkos. Pažvelgs dėkingomis veršio akutėmis ir staiga pajausi palaimą, kad va – „padariau gerą darbą. Esu žmogiškas“. Antras dalykas – reputacija. Duodamas ir dovanodamas sukuri save, kaip kilnią asmenybę. Išskiri save iš kitų rato.
Vadinasi, egzistuoja atpildas ir čia – tik jau ne fizinis, o moralinis, tenkinantis ego. Tad negalima sakyti, kad nesavanaudiškumas yra toks visai nereikalaujantis atpildo. Atpildas gaunamas bet kokiu atveju.
Kadangi turime daugiau informacijos, pertvarkykime pirmą punktą:
Fizinis nesavanaudiškumas dažniausiai egzistuoja tada, kai yra pakankamai pinigų, garantuojančių maistą ir pastogę – tačiau vardan moralinės naudos.
Tai aiškiai parodo, kad žmogiškumas šiame sakinyje tampa tik žodžiu, neturinčiu savo vietos. O jeigu dar prie šios tezės pridėsime antrą, tuomet mes ne ką geresni už karvę, gromuliuojančią vardan gero pojūčio skrandyje. Galime drąsiai dėti lygybės ženklą tarp gyvuliškumo ir žmogiškumo – kadangi tai iš principo nesiskiria. Mes tik turime lingvistinių būdų tai nuslėpti, o tai – smegenų plovimas. Turėkite tai galvoje, kai Jūsų paprašys elgtis žmoniškai. Iš tiesų jūs turėsite tris kelius – siekti sau naudos, naudojant akivaizdžiai savanaudiškus metodus, daryti tą patį mažiau krentančiais į akis metodais, ar atsisakyti materialinės naudos vardan moralinės. Bet kuriuo atveju pasielgsite savanaudiškai, tačiau agresijos lygis kiekvienu atveju skirtingas. Ir nežvelkite į tai smerkiančiai, nes tai gali būti realybė.
Nesakau, kad YRA. Tegu tai pasako kas nors kitas.
2007. Aurimas G. |
|