|
Straipsniai
| Smegenų plovimas – paaiškinimai |
Kilo mintis parašyti straipsnį apie smegenų plovimą, kurį patiriame kasdienybėje, tačiau greitai (po trečio puslapio) supratau, kokia plati ši tema. Ji apima praktiškai visą industrinį-komercinį pasaulį, ir kuo giliau į tai neri, tuo daugiau atkasi, kas netelpa į standartinio straipsnio rėmus. Pateiksiu savo mintis dalimis, kad patogiau būtų kramtyti. Pradžiai susipažinkime su terminais.
Smegenų plovimas – jį suprantu kaip žmogaus požiūrio pakeitimą, pritaikymą kažkokiai naudai gauti. Suprantama, naudą gauna plovėjas, o ne plaunamasis. Apdorojamas asmuo bet kokiu atveju gauna tik iliuzijas. Prisiminkime paslaptinguosius asasinus, kuriuos aprašė Umberto Eco „Fuko švytuoklėje“– asocialūs asmenys, apsvaiginti narkotikais ir apšnabždėti pažadais apie nuostabų pomirtinį pasaulį, neabejodami puldavo žudyti nurodytą asmenį, net jeigu toks žygis garantavo galą pačiam žudikui. Tai gana žiaurus pavyzdys, tačiau nereikia pamiršti, kad iškreipta realybė gali atvesti jeigu ne prie žmogžudystės, tai prie savižudybės. Galų gale, tiesai išaiškėjus, kažkas lieka demaskuotas, o kažkas – nuviltas.
Jeigu išvestume dabartinio žmogaus psichologinį vidurkį, tai iš karto pastebėtume didelį dalyką – neapsisprendimą dėl savęs, savo dvasinės būsenos ir vietos nežinojimą. Troškimą matyti tai, ką norima matyti, o ne tai, kas iš tiesų yra. Tai – plati erdvė interpretacijoms ir poveikiams. Ir mūsų industrinė mašina be perstojo atakuoja šiuos laisvus aruodus.
Vienas pažįstamas man pasakė, kad šiuolaikinis žmogus tiesiog priverstas būti nuolatinėje įtarumo būsenoje, jeigu nori nepasiduoti masių poveikiui. Aš jam pritariu.
Daugiau informacijos apie smegenų plovimą:
http://lt.wikipedia.org/wiki/Smegen%C5%B3_plovimas
http://www.religija.lt/content/view/250/49/
http://www.ve.lt/?data=2003-12-11&rub=1065924812&id=1071076320
http://www.delfi.lt/news/daily/comments/article.php?id=10603651
P.S. nepamirškite, kad Jūs nepažįstate žmonių, rašiusių šiuos straipsnius, tad patikėti informacija 100 % nepatarčiau.
2007. Aurimas G. |
|