|
Straipsniai
| Rinkimai, balsavimas ir taip toliau |
Vakar kaip kurmis praknisau Internetą, beieškodamas informacijos apie ateinančius rinkimus. Manau, šiemet balsuoti reikės, nes praeitų metų nebalsavimas nieko gero neatnešė, tik padidino prarają tarp valdžios ir avių.
Deja, labiausiai besireklamuojančių partijų sąrašuose aptikau visus senus veidelius, nuo kurių (kaip dabar pamenu) kentėjo ir mano tėvas, ir kai kurie pažįstami. O ir šiaip žiniasklaidoje visi iki vieno pažymėti gėdos žymėmis, nors realiai galbūt jie ten tik „kojines viešai skalbėsi“, taškydamiesi į visas puses. Kaip ten buvo iš tiesų - ne mano reikalas. Nesidomiu tikrosiomis visų juoduliukų priežastimis, nes man nereikia.
Idealiausias variantas būtų pasikalbėti su kiekvienos partijos žmonėmis, tačiau ar jie kalbėsis su manimi?
Turiu nepatogių klausimų, bo esu laukinis kaimietis, visai nesuprantantis, ką jie ten šneka. Ir, žinoma, noriu gauti kaimiško lygmens atsakymus, kuriais nesuabejočiau. Dargi visai mielai išklausyčiau labai konkrečius įvairių problemų sprendimo būdus, nes iki šiol girdėjau šūkius (mes tai padarysim - patikėkit!). Netgi jeigu tie metodai (geriau būtų ne vienas) ir pasirodytų fantastiniai - nieko blogo. Tai reiškia, kad partija sugeba kurti, ji nėra sustabarėjusi. Gražiausia, kad politikoje visai legalu plagijuoti svetimų šalių politinę patirtį, kuri gali būti labai gera. Tai kodėl nepabandyti? O dar galėtų bandyti pareikšdami visuomenei, kad nesėkmės atveju jie patys surengs protesto akciją ir kvies prisidėti visus nepatenkintus. Va čia tai būtų žingsnis! Nes jeigu pokytis visiems patinka, niekas ir neprotestuos. Logiška? Deja, to nemačiau.
Mano balsas nieko nekainuoja. Man nereikia pinigų, dėl kurių galėčiau eiti arba neiti balsuoti. Man nereikia dovanų - geriausia dovana būtų asmeniškas vizitas į namus ir išsamus pokalbis žiūrint vieni kitiems į akis. Matyčiau, kas bando išsisukinėti, o kas savo idėjų nebijo, net jeigu jos gali pasirodyti klaidingos. Klaidos būdingos daugeliui. Politikai laimingi tuo, kad savo klaidas gali aptarti su aukščiausio lygio specialistais. Gaila, kad šiame procese dažnas perlenkia ir apsilipdo „patarėjais“, kurie vėliau mutuoja į velniai žino ką.
Ir dar man kažkodėl liūdna dėl tautos, kuri, skaitydama straipsnius apie tai, jog nemoka iš valdžios reikalauti tinkamo valdymo, vis nesusigriebia ir nepareikalauja. Nėra naujų lyderių? Manau, jų yra. Tik jie arba slepiasi, arba yra „dusinami“. Norėčiau duoti šansą naujiems, nes jau žinau, kaip dirba visi senieji. Jau net partijų programos nebedomina, nes jos... visos yra pernelyg gražios. Gal net pernelyg protingai skambančios. Žinote, ko pritrūko? Ogi griežtumo sau.
Visi nori taisyti padėtį, bet ar nors vienas užsiminė, kad pasitaisys pats? Ar prisipažino savo klaidas ir meldė atleidimo?
Juokingai čia pasakiau... Jeigu kas ir melstų atleidimo, dabar tai būtų panašu į pigų cirką.
Na, manau, kad šiemet neskaitysiu programų, o balsuosiu už tuos, kurių lyderis dar nebuvo politiškai linksniuotas. Turint galvoje, kad visų partijų lyderiai išlinksniuoti, pasirinkimas tragiškai skurdus. Priminkite man bent vieną partiją, kurioje nebūtų susikompromitavusio veido viršelyje ir kuri būtų neseniai susikūrusi. Eisiu balsuoti, net jeigu ir nepataikysiu.
Reklamos nesiųskit - pratrysiu...
Aurimas G. |
|